BE do të shqyrtojë nëse Serbia po ‹fshin› adresat e shqiptarëve etnikë

0
437

Njė lajm shumė i rėndėsishėm nga Brukseli
Pėrfaqėsues tė Bashkimit Europian konfirmuan sot nisjen e njė hetimi dhe njė vėmendje tė veçantė nė lidhje me çėshtjen e pasivizimit tė adresave tė shqiptarėve tė Luginės sė Preshevės.
Ndėrgjegjėsimi ndėrkombėtar pėr problematikat e hasura nga shqiptarėt ėshtė tejet i rėndėsishėm pėr mbrojtjen e tė drejtave tė banorėve nė Luginė.
Pėr tė arritur kėtė sensibilizim duhen vlerėsuar pėrpjekjet e pareshtura tė pėrfaqėsuesve tė zgjedhur tė Luginės, shoqėrisė civile qė janė marrė ekskluzivisht me kėtė çėshtje, mbėshtetja e institucioneve zyrtare tė Shqipėrisė dhe Kosovės, si dhe aktiviteti i diasporės. 
Tė gjithė shqiptarėt do tė vazhdojnė tė punojnė pėr Luginėn e Preshevės, andaj patjeter duhet uniteti i tyre kudo e sidomos i atyre nė Diasporė!  

Parlamenti Evropian miratoi tė enjten njė rezolutė pėr tė ndryshuar raportin e BE mbi Serbinė dhe pėr tė hetuar pretendimet se Serbia ka klasifikuar si «joaktive» adresat e shqiptarėve kryesisht etnikė qė mendohet se nuk jetojnė mė nė kėto adresa.
Nė njė konferencė tė pėrbashkėt shtypi tė Enjten, Raportuesi i Pėrhershėm pėr Serbinė, Vladimir Bilcik dhe homologu i tij kosovar, Viola von Cramon-Taubadel, thanė se «BE do tė duket shumė mė thellė dhe do tė merret me kėtė», por kur u pyet nga BIRN pėr saktėsinė hapat qė duhen ndėrmarrė, shtoi se BE «ka nevojė pėr mė shumė kohė pėr tė mbledhur tė dhėna empirike mbi çėshtjen nga rajoni».
„Eshtė diçka me tė cilėn duhet tė merremi nė Komisionin Evropian dhe Kėshillin,» tha von Cramon, duke shtuar se hetimi do tė kontrollonte «cilat rezoluta dhe traktate ndėrkombėtare janė tė detyrueshme pėr Serbinė pėr tė ndėrprerė kėtė proces».
Bilcik shtoi: „Ështė e rėndėsishme tė rregullojmė statusin e tė gjithė njerėzve qė jetojnė nė kėto territore», duke lėnė tė kuptohet se ēėshtja mund tė pėrfshihet nė dialogun Kosovė-Serbi tė udhėhequr nga BE mbi normalizimin e marrėdhėnieve.
BIRN raportoi mė herėt se ekspertėt dhe qytetarėt kanė shprehur pretendime se autoritetet serbe po klasifikojnė si «joaktive» adresat e shqiptarėve etnikė qė jetojnė dhe punojnė periodikisht nė rajon ose Evropėn Perėndimore – pa u informuar subjektet.
Analiza e tė dhėnave tė votuesve dhe deklaratat e pėrfaqėsuesve politikė dhe tė shoqėrisė civile tregojnė se kjo mund tė ketė prekur disa mijėra shtetas shqiptarė etnikė nė zonėn jugore tė Luginės sė Preshevės tė Serbisė.
Kėta njerėz rrezikojnė tė humbin tė drejtat themelore nėse adresat e tyre klasifikohen zyrtarisht joaktive.
Ekspertėt dhe politikanėt shqiptarė etnikė thonė se praktika ėshtė shkelje e tė drejtave tė njeriut dhe po ndryshon artificialisht pėrbėrjen etnike tė zonės – dhe kėshtu pėrfaqėsimin e saj politik.
Rajoni i jugut pa pėrplasje midis rebelėve etnikė shqiptarė dhe forcave serbe tė sigurisė nė pasojat e luftės nė Kosovėn afėr dy dekada mė parė.
BIRN raportoi se kėta shqiptarė etnikė tė «pasivizuar» rrezikojnė tė bėhen pa shtet pasi u mungon dokumentacioni pėrkatės nga Kosova gjithashtu. Ministria e Brendshme e Kosovės nuk iu pėrgjigj kėrkesave tė BIRN pėr pikėpamjet e saj pėr kėtė ēėshtje deri nė kohėn e botimit.

Arben Mehmeti